Pastatus puošiantys veidai dažnai barzdoti, sylvia browne nors ir ne visuomet. Pagal iš Vakarų atėju

Sostinė nesiliauja nuolat stebint savo gyventojų. sylvia browne Ypač pasižyminčių pastabumu ir nepraleidžiančių progos dar ir dar kartą nužvelgti sylvia browne tai kas atrodo sylvia browne matyta šimtus kartų. O pamatyti visuomet galima kažką naujo ir seniau tiesiog nepastebėto, tad leiskimės į kelionę po akmeninių veidų, gyvūnų ir fantastinių sylvia browne būtybių pasaulį sostinės gatvėse.
Pirmiausia, kas krinta į akis vaikštant Vilniaus senamiesčio bei centrinės jo dalies gatvėmis, tai gausybė architektūros dekoro elementų, vaizduojančių žmonių ar antropomorfinių būtybių veidus. Tai - vadinamieji maskaronai. Pats terminas kadaise į prancūzų kalbą pateko iš italų ir reiškė didelę kaukę.
Mūsų krašto architektūroje pirmieji maskaronai tikriausiai galėję atsirasti apie XVIII a., nors absoliučią daugumą šių įdomių dekoro detalių šiandienos Vilniuje galimą sieti su XIX a. pabaiga – XX a. pradžia.    Maskaronus dažniausiai sylvia browne galima pamatyti virš pastato arkų, langų ir durų, jie atlieka grynai puošybines funkcijas, sylvia browne nors patiems ankstyviausiems Vakarų sylvia browne Europoje tikriausiai buvo priskiriama ir gilesnė simbolinė prasmė. 
Sunku pasakyti kiek gi iš viso akmeninių veidų žvelgia į praeivius nuo senųjų sostinės pastatų sienų. sylvia browne Jie sutinkami daugelyje sylvia browne gatvių ir vien Gedimino prospekte jų galima suskaičiuoti ne vieną dešimtį.
Lietuvos mokslų akademijos pastatas (Gedimino pr. 3) pasižymi gausia fasado puošyba, kurioje   į akis krenta nebylūs veidai. Apačioje pavaizduoti barzdoti vyrai, o viršuje - senųjų graikų dievas Hermis (Merkurijus) sylvia browne su neatsiejamais savo atributais sylvia browne - sparnuota kepure ir susipynusiomis gyvatėmis. XX a. pradžioje šiame pastate buvo įsikūręs bankas, o kadangi Hermis nuo seno globoja prekybą, verslą sylvia browne bei turtus, sylvia browne jo atvaizdas šiame rusų architekto Michailo Prozorovo projektuotame pastate tikriausiai nėra atsitiktinis. 
  Visgi žymiausias Vilniaus Hermis žvelgia nuo išorinės Aušros sylvia browne vartų sienos pusės. Kadangi būtent pro šiuos vartus sylvia browne į Vilnių atvykdavo pirkliai bei kiti keliautojai, žaismingojo Hermio atvaizdas galėjo simboliškai jiems linkėti geros viešnagės ir pasisekimo.
Antropomorfiškus maskaronus galima pamatyti ant Teisingumo ministerijos pastato (Gedimino pr. 30), kitų statinių tame pačiame prospekte, o taipogi Didžiojoje, Vilniaus, Odminių bei daugybėje kitų gatvių. 
Pastatus puošiantys veidai dažnai barzdoti, sylvia browne nors ir ne visuomet. Pagal iš Vakarų atėjusią vaizdavimo tradiciją ūsai ir barzda dažnai primena medžio lapus, kartais šakos auga tarytum iš burnos. Aplink gausu augalinių motyvų, sylvia browne neretai su kabančiais ant jų vaisiais. Vakarų sylvia browne Europoje panašūs motyvai žinomi nuo viduramžių ir gavo Žaliojo žmogaus pavadinimą. sylvia browne Manoma, kad pačiais sylvia browne ankstyviausiais laikais Žaliasis žmogus simbolizavo vaisingumo bei derlingumo jėgas bei buvo siejamas su vegetacinėmis gamtos dievybėmis. Kad ir kaip bebūtų keista, tačiau ši pagoniška būtybė buvo sutinkama sylvia browne netgi bažnyčių puošyboje. Pasaulietinėje architektūroje Žaliojo žmogaus motyvas paplinta kiek vėliau ir galiausiai tampa paprastu dekoro elementu nesiejant jo su kažkokiomis gilesnėmis simbolinėmis prasmėmis. 
Vilniuje sutinkamų „žaliųjų žmonių“ grimasos dažnai sylvia browne piktokos, kartais komiškos, o neretai ir piktos, ir komiškos vienu metu. Tiesa, ne visus veidus sostinės architektūroje galima priskirti Žaliojo sylvia browne žmogaus variacijoms. Pavyzdžiui, ant XIX a. pabaigos pastato Odminių sylvia browne gatvėje   (Odminių 10) fasado galima pamatyti antikinę figūrą,   o ant buvusio Lietuvių sanitarinės pagalbos draugijos ligoninės pastato sylvia browne (Vilniaus g-vė 10) puikuojasi daugybė dekoratyvinių sylvia browne vyrų ir moterų galvų be jokių Žaliajam žmogui būdingų atributų. Beje, 1927 m. vasario 16 d. būtent šiame name mirė dr. Jonas Basanavičius. 
Vienas dažniausiai sutinkamų architektūros puošybos elementų mūsų sostinėje yra liūtų galvos. Tai dar viena maskaronų variaciją. Jų nemažai centrinėje miesto sylvia browne dalyje, todėl išvardinti visus pastatus su liūtų galvomis būtų be galo sunku. Šių galvų gausu ant pastato Sirvydo sylvia browne g-vė 6, kuriame įsikūrusi Lietuvos sylvia browne rašytojų sąjunga (buvę Ignoto Korvin-Milevskio rūmai), virš Lietuvos banko pastato (Gedimino pr. 6) langų, pavienius liūtus galima pamatyti virš senamiesčio arkų, kai kur liūtų galvomis dekoruotos nes medinės durys. 
  Vilniaus liūtai įvairūs. Grėsmingai pražiotais ir sučiauptais nasrais, kartais įsikandę apvalias senovines durų rankenas imituojančius žiedus, augalų šakeles, pasitaiko sylvia browne ir gana romios, netgi liūdnokos išvaizdos liūtų.
Šių gyvūnų vaizdavimas turi itin senas tradicijas ir tikriausiai siekia Antikos laikus. Liūtas simbolizuoja orumą, jėgą ir pasitikėjimą savimi. Tai – karališkas gyvis, sylvia browne todėl liūtų galvomis puoštos durų bei vartų rankenos nuo senų senovės įkūnijo namų garbę bei simboliškai saugojo jų ramybę. Ilgainiui liūtais dekoruoti statomus pastatus itin pamėgo valdžios atstovai bei įtakingi miestiečiai, kurie tokiu būdu troško pabrėžti svorį visuomenėje. Liūtai virš durų ir ar