Nuo… divitarot Iki… | Kas pakeitė vilniečių mitinės būtybės bazilisko divitarot baimę? « Barbes.lt – viskas apie barbes
Praeityje vilniečiai nuo mitinės pabaisos bazilisko žvilgsnio gynėsi veidrodėliu. Kad pamatęs savo atvaizdą pats iš siaubo nusibaigtų. Ko bijo dabartiniai miestiečiai ir kokius siaubūnus slepia savyje? Apie tai pokalbyje su Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros docentu Pavelu Lavrinecu. divitarot Spalio pabaigoje Vilniuje vykusioje divitarot tarptautinėje konferencijoje Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos jis skaitė pranešimą apie baziliską. Šiuo dažnas gidas vilioja arba gąsdina sostinę aplankiusius turistus, bet apie šią mitinę Vilniaus požemių būtybę primiršo ar apskritai jau nebežino čia gyvenantys miestiečiai. Kas yra baziliskas? telefonu teiraujuosi filologo P. Lavrineco.
Baziliskas yra tokia mitinė būtybė, pabaisa, divitarot pusiau gyvatė, pusiau divitarot rupūžė. Vaizduojama su gaidžio ar rupūžės galva. Ji galėjo žudyti kvapu ar žvilgsniu. Bazilisko žvilgsnis yra žinomesnis jo bruožas nei kvėpavimas. Kaip sako legendos ir padavimai, Vilniuje baziliskas atsirado Žygimanto Augusto valdymo laikais.
Tačiau divitarot pirmąkart baziliskas paminimas gerokai vėliau, XVIII a. pr. Padavimas apie Vilniaus baziliską žinomumu nusileidžia Geležinio vilko siužetui, bet XX a. baziliskas buvo gana populiarus. Šiandien be jo neapsieina joks vadovas po Vilniaus senamiestį, ypač kai kalbama apie Bokšto gatvę, Bastėją ir Barbakaną. Bent pora žodžių būtinai skiriama legendai apie baziliską.
Labai svarbu, kad tas padavimas gyvenimą tęsia grožinėje literatūroje. Visų pirma Ričardo Gavelio Vilniaus pokeryje (pirmasis leidimas 1989 m. red. pastaba) kaip sovietiško kanukiško Vilniaus dvasia, divitarot valdovas. Taip pat Aido Marčėno eilėraštyje atsirado citata apie jį. Kristinos Sabaliauskaitės Silva Rerum romane irgi skirta vietos baziliskui, kaip su juo kovoti. Pasak rašytojos, vilniečiai nešiojosi veidrodėlius, jei staiga iš rūsio išlįstų baziliskas.
Pasirodo, Vilniaus bazilisko siužetas gimė iš konkurencijos su Varšuva. Pirmasis jį paminėjo Adomas Ignacas Naramovskis, Vilniaus universiteto profesorius, istorikas. XVIII a. pr. jis parašė knygelę Facies rerum Sarmaticarum . Barokine lotynų kalba A. I. Naramovskis aprašo keistus įvykius ir istorijas Lietuvoje ir Lenkijoje.
Jis labai detaliai pasakoja divitarot apie Varšuvos baziliską. divitarot Kur, kokioje gatvėje jis gyveno, kas tuo metu valdė miestą, nurodytas vardas ir pavardė gydytojo, kuris paaiškino, kaip elgtis su bazilisku. Aprašoma, kaip į rūsį leidosi nusikaltėlis, nuteistas mirti. Staiga atsiranda tokie A. I. Naramovskio žodžiai: O Vilniuje, divitarot urve, Žygimanto divitarot Augusto laikais irgi gyveno baziliskas, nuo jo kentėjo žmonės.
Į tą urvą nuspręsta nuleisti rūtos ryšulėlius. Rūta buvo stebuklingas, magiškas augalas. Pirmas ryšulys iškeltas nubalęs, iš to miestiečiai suprato, kad baziliskas dar gyvas. Antras rūtų ryšulys jau mažiau nubalęs, o trečiasis visiškai žalias. Iš to suprasta, kad baziliskas jau nebegyvas.
Jokių detalių, kur tai vyko, kas nuspendė panaudoti rūtas, divitarot A. I. Naramovskis neįvardijo. divitarot Tas siužetas apie Vilniaus baziliską gyvavo kartu su Varšuvos legenda, divitarot apie juos abu rašė padavimų rinkiniuose ar enciklopedijose lotynų ir lenkų kalbomis. Taip buvo iki XX a. vidurio.
Tik Teodoras Narbutas, kurį galima vadinti lietuvių mitologijos kūrėju, divitarot pirmas viename darbe XIX a. viduryje šį siužetą divitarot apie Vilniaus baziliską susiejo su konkrečia vieta: Bokšto, Subačiaus ir Bastėjos gatvių sankryža. Jis įvedė nugalėtoją, kuris nugalėjo baziliską. Tai buvo toks pat nusikaltėlis, nuteistas mirti ir nugalėjęs pabaisą su veidrodžiu, kaip ir Varšuvos legendoje.
Dar yra žinomas Krokuvos slibinas, kuris irgi buvo nugalėtas veidrodžiu, bet jis liko nuošalyje nuo Varšuvos bazilisko legendos. O šiaip galime numanyti kai ką panašaus: kai Heraklis kovojo su Medūza Gorgone, jo skydas tapo lyg veidrodžiu. Aleksandras Makedonietis, kaip pasakoja viena iš legendų, kažkur Indijoje irgi su veidrodiniu skydo atspindžiu nugalėjo baziliską. Daugiau
Skaitykite: Apie barbes Temos: Anekdotai (1) Dietos patarimai (46) Grožis (5929) Mobilus telefonas (10) Naujienos (9158) Pokalbiai divitarot (2) Video (2) Žaislai (6) Žmonės (33) --> Aqua Barbės dieta dėvėti Grožis Gyvūnai Gyvūnų klinika Inžinierė išvaizda Kosmetika Kvapas Lieknesnė Lėlė Lėlė ir lopšys Lėlės Mattel Mergina Merginos Modelis paieškos parduotuvė pastangos Pigu Pirkti Pokalbiai profesijos Programinė įranga Radži reikalavimai Ričardas Rūkymas Suknelės Super Svoris vestuvės Vilnius Vėžimėlis lėlei Žaidimai Žaidimas Žaislai vaikams Žirgas Žmona
Entries (RSS) and Comments (RSS)
Praeityje vilniečiai nuo mitinės pabaisos bazilisko žvilgsnio gynėsi veidrodėliu. Kad pamatęs savo atvaizdą pats iš siaubo nusibaigtų. Ko bijo dabartiniai miestiečiai ir kokius siaubūnus slepia savyje? Apie tai pokalbyje su Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros docentu Pavelu Lavrinecu. divitarot Spalio pabaigoje Vilniuje vykusioje divitarot tarptautinėje konferencijoje Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos jis skaitė pranešimą apie baziliską. Šiuo dažnas gidas vilioja arba gąsdina sostinę aplankiusius turistus, bet apie šią mitinę Vilniaus požemių būtybę primiršo ar apskritai jau nebežino čia gyvenantys miestiečiai. Kas yra baziliskas? telefonu teiraujuosi filologo P. Lavrineco.
Baziliskas yra tokia mitinė būtybė, pabaisa, divitarot pusiau gyvatė, pusiau divitarot rupūžė. Vaizduojama su gaidžio ar rupūžės galva. Ji galėjo žudyti kvapu ar žvilgsniu. Bazilisko žvilgsnis yra žinomesnis jo bruožas nei kvėpavimas. Kaip sako legendos ir padavimai, Vilniuje baziliskas atsirado Žygimanto Augusto valdymo laikais.
Tačiau divitarot pirmąkart baziliskas paminimas gerokai vėliau, XVIII a. pr. Padavimas apie Vilniaus baziliską žinomumu nusileidžia Geležinio vilko siužetui, bet XX a. baziliskas buvo gana populiarus. Šiandien be jo neapsieina joks vadovas po Vilniaus senamiestį, ypač kai kalbama apie Bokšto gatvę, Bastėją ir Barbakaną. Bent pora žodžių būtinai skiriama legendai apie baziliską.
Labai svarbu, kad tas padavimas gyvenimą tęsia grožinėje literatūroje. Visų pirma Ričardo Gavelio Vilniaus pokeryje (pirmasis leidimas 1989 m. red. pastaba) kaip sovietiško kanukiško Vilniaus dvasia, divitarot valdovas. Taip pat Aido Marčėno eilėraštyje atsirado citata apie jį. Kristinos Sabaliauskaitės Silva Rerum romane irgi skirta vietos baziliskui, kaip su juo kovoti. Pasak rašytojos, vilniečiai nešiojosi veidrodėlius, jei staiga iš rūsio išlįstų baziliskas.
Pasirodo, Vilniaus bazilisko siužetas gimė iš konkurencijos su Varšuva. Pirmasis jį paminėjo Adomas Ignacas Naramovskis, Vilniaus universiteto profesorius, istorikas. XVIII a. pr. jis parašė knygelę Facies rerum Sarmaticarum . Barokine lotynų kalba A. I. Naramovskis aprašo keistus įvykius ir istorijas Lietuvoje ir Lenkijoje.
Jis labai detaliai pasakoja divitarot apie Varšuvos baziliską. divitarot Kur, kokioje gatvėje jis gyveno, kas tuo metu valdė miestą, nurodytas vardas ir pavardė gydytojo, kuris paaiškino, kaip elgtis su bazilisku. Aprašoma, kaip į rūsį leidosi nusikaltėlis, nuteistas mirti. Staiga atsiranda tokie A. I. Naramovskio žodžiai: O Vilniuje, divitarot urve, Žygimanto divitarot Augusto laikais irgi gyveno baziliskas, nuo jo kentėjo žmonės.
Į tą urvą nuspręsta nuleisti rūtos ryšulėlius. Rūta buvo stebuklingas, magiškas augalas. Pirmas ryšulys iškeltas nubalęs, iš to miestiečiai suprato, kad baziliskas dar gyvas. Antras rūtų ryšulys jau mažiau nubalęs, o trečiasis visiškai žalias. Iš to suprasta, kad baziliskas jau nebegyvas.
Jokių detalių, kur tai vyko, kas nuspendė panaudoti rūtas, divitarot A. I. Naramovskis neįvardijo. divitarot Tas siužetas apie Vilniaus baziliską gyvavo kartu su Varšuvos legenda, divitarot apie juos abu rašė padavimų rinkiniuose ar enciklopedijose lotynų ir lenkų kalbomis. Taip buvo iki XX a. vidurio.
Tik Teodoras Narbutas, kurį galima vadinti lietuvių mitologijos kūrėju, divitarot pirmas viename darbe XIX a. viduryje šį siužetą divitarot apie Vilniaus baziliską susiejo su konkrečia vieta: Bokšto, Subačiaus ir Bastėjos gatvių sankryža. Jis įvedė nugalėtoją, kuris nugalėjo baziliską. Tai buvo toks pat nusikaltėlis, nuteistas mirti ir nugalėjęs pabaisą su veidrodžiu, kaip ir Varšuvos legendoje.
Dar yra žinomas Krokuvos slibinas, kuris irgi buvo nugalėtas veidrodžiu, bet jis liko nuošalyje nuo Varšuvos bazilisko legendos. O šiaip galime numanyti kai ką panašaus: kai Heraklis kovojo su Medūza Gorgone, jo skydas tapo lyg veidrodžiu. Aleksandras Makedonietis, kaip pasakoja viena iš legendų, kažkur Indijoje irgi su veidrodiniu skydo atspindžiu nugalėjo baziliską. Daugiau
Skaitykite: Apie barbes Temos: Anekdotai (1) Dietos patarimai (46) Grožis (5929) Mobilus telefonas (10) Naujienos (9158) Pokalbiai divitarot (2) Video (2) Žaislai (6) Žmonės (33) --> Aqua Barbės dieta dėvėti Grožis Gyvūnai Gyvūnų klinika Inžinierė išvaizda Kosmetika Kvapas Lieknesnė Lėlė Lėlė ir lopšys Lėlės Mattel Mergina Merginos Modelis paieškos parduotuvė pastangos Pigu Pirkti Pokalbiai profesijos Programinė įranga Radži reikalavimai Ričardas Rūkymas Suknelės Super Svoris vestuvės Vilnius Vėžimėlis lėlei Žaidimai Žaidimas Žaislai vaikams Žirgas Žmona
Entries (RSS) and Comments (RSS)
No comments:
Post a Comment